Gestabók

Skrifa ķ Gestabók

  • Skrįšir notendur gefi upp notandanafn og lykilorš efst į sķšunni og skrifi svo fęrslu ķ reitinn hér aš nešan. Gestabókarfęrslan birtist strax.
  • Óskrįšir notendur geta einnig skrifaš fęrslu. Athugasemdir žeirra birtast strax og ekki žarf aš stašfesta uppgefiš netfang.

Gestir:

Įbyrgš į śtrįs bankanna

Afragšs śtlistun, Indriši, og umfjöllun um stöšu fjįrmįla žjóšarinnar. Eyšir ekki vandanum en hjįlpar okkur kannski til aš byrja aš žora aš horfast ķ augu viš hann. Žaš žarf aš vinna žetta į mįlefnalegan hįtt, ekki meš tilfinningaupphlaupum, og lįgmarka tjóniš.

Jón Baldur (Óskrįšur, IP-tala skrįš), fim. 13. nóv. 2008

innlit

bara aš lįta vita aš mašur kķkti viš kv. Sindri og Dóra Eyjarhólum www.123.is/hrossasott

Sindri (Óskrįšur, IP-tala skrįš), miš. 5. mars 2008

Ein spurning

Hefuršu ekki hugsaš žér aš setja greinarnar žķnar um aušlindir og aršsemi į bloggiš? Kvešja Nanna

Nanna (Óskrįšur, IP-tala skrįš), fim. 29. nóv. 2007

Blekbyttan Hannes

Hafšu žakkir fyrir góša įdrepu um skattamįl. Hśn kostaši žó blek śr byttu rķkisstarfsmannsins Hannesar Hólmsteins enda žarf ekki aš gįra vatn svo hann sé ekki męttur aš tilkynna logniš. Žaš er merkilegt aš til skuli vera menn sem af stalķnisku ofstęki verja óréttlęti og yfirgang til žess eins aš ganga ķ augun į žeim sem siga žeim. Žar eš ég kom of seint aš lestri greina žinna til aš geta skrifaš athugasemd žį ętla ég aš leyfa mér aš senda snarašan stśf śr skrifum Atrhurs Schopenhauers, žar sem hann ręšir mįlflutning skrumara og blekbyttna. Bara viš aš heyra nöfnin Hannes Hólmsteinn hvert į eftir öšru veršur manni hugsaš til hverslags firru sem žrķfst ķ samfélagi manna. En ég lęt Schopenhauer tala (tilvķsun og gęsalappir óžarfi sbr. skrif Hannesar sjįlfs um HKL og önnur efni): 38. Ęšsta įętlunin Sķšasta bragšiš er aš gerast persónulegur, móšgandi, grófur, um leiš og žś finnur aš andmęlandi žinn er aš nį undirtökunum og žś įtt undir högg aš sękja. Kjarni mįlsins er aš hverfa frį umręšuefninu, eins og gengiš er frį töpušum leik, en snśa sér žess ķ staš aš einstaklingnum sjįlfum, aš rįšast meš einhverjum hętti į persónu hans. Žaš mętti kalla ašferšina argumentum ad personam - til ašgreiningar frį öšrum oršaskiptum sem leiša af hlutlęgri samręšu um umręšuefniš, hreint og einfalt, aš yršingum eša jįtningum sem andmęlandi žinn hefur fęrt fram eftir ešli mįlsins. En meš žvķ aš gerast persónulegur žį yfirgefur žś višfangsefniš fyrir fullt og allt og snżrš įrįsum žķnum aš persónu hans (ad personam), meš móšgandi glósum af illgirnislegustu tegund. Žaš er skżrskotun frį dyggšum žess menntaša til dyggša lķkamans, eša hreinn skepnuskapur. Žetta er mjög vinsęlt bragš, žvķ hver sem er getur beitt žvķ meš įrangri; žaš skżrir śtbreidda notkun žess. Nś er spurningin žessi, hvaša brögš eru fórnarlambinu tilręk? Žvķ ef hann getur komiš sömu reglum viš, žį verša pśstrar, eša einvķgi, eša meišyršamįl. Žaš vęru stór mistök aš gefa sér aš žaš vęri nóg aš gerast ekki sjįlfur persónulegur. Meš žvķ aš sżna manni meš hęgš aš hann hafi rangt fyrir sér, og žaš sem hann segir og hugsar sé rangt - ferli sem endurtekur sig ķ hverjum žrętubókarsigri - žį fyllir žś hann meiri gremju en ef žś notast viš ruddaskap og móšgandi frammkomu. Hvernig mį žaš vera? Vegna žess, eins og Hobbes bendir į, žį snżst öll andleg fullnęgja um žaš aš geta boriš sjįlfan sig viš ašra og koma betur śt śr samanburšinum aš eigin mati. Ekkert augnablik er stęrra en žegar mašur fęr fullnęgt fordild sinni, og ekkert sįr er dżpra en žaš sem hégómagirndinni er veitt. Af žvķ eru komnir frasar eins og ā€žDauši fyrr en töpuš ęraā€, og svo framvegis. Fullnęging fordildarinnar fęst aš mestu meš samanburši sjįfs sķn viš ašra, aš öllu leiti, en einkum vitsmunalega hęfileika; og žvķ er įhrifarķkasta og sterkasta fullnęgjan fundin ķ įgreiningi. Žvķ er sįrsauki ósigursins, burt sé frį einhverri spurningu um óréttlęti; og žess vegna er halds leitaš ķ sķšasta vopninu, sķšasta bragšinu, sem žś getur ekki foršast meš kurteisinni einni. Róleg framkoma getur samt komiš žér aš notum viš žessar ašstęšur. Um leiš og andmęlandi žinn fer yfir į persónulegar nótur, žį svarar žś meš hęgš, ā€žŽaš hefur enga žżšingu ķ žessu samhengiā€, og aš bragši skaltu koma umręšunni aš efninu, og haltu įfram aš sżna honum fram į aš hann hafi rangt fyrir sér įn žess aš taka nokkurtt tillit til móšgana hans. Segšu eins og Žemistokles sagši viš Eurobides, ā€žSlįšu, en heyršu mig.ā€ En slķkt yfirbragš er ekki öllum gefiš. * * * Sem brżni į vitsmunina žį er įgreiningur oft og išulega gagnkvęmur hagur, ašferš til žess aš leišrétta huganagang og kveikja nżjar skošanir. En į lęrdómssvišinu og hvaš varšar andlegt atgervi, žį žurfa bįšir ašilar aš vera į svipušu róli. Ef annan skortir kunnįttu, žį mun honum veitast erfitt aš skilja hinn žar sem hann er ekki į sama plani og andmęlandi hans. Ef hann skortir andlegt atgervi, žį veršur hann bitur, og žaš leišir til óheišarlegra bragša og endar meš ruddaskap einum. Eina öruggla reglan aš styšjast viš er žess vegna sś aš deila ekki viš žann fyrsta sem į vegi žķnum veršur, heldur einungis viš žį af samferšamönnum žķnum sem žś žekkir af žeirri greind og sjįlfsviršingu sem ekki mun leiša žį į glapstigu; sem höfša til skynsemi en ekki įhrifavalds, sem hlusta į rök og leggja til žeirra; og aš lokum, leggja rękt viš sannleikann, geta jafnvel sętt sig viš rökfęrslu andmęalanda sķns, og aš vera nógu réttlįtur til aš žola ósigur ķ rökręšu, žar sem sannleikurinn er žó hans megin. Af žessu mį draga žį įlyktun aš varla fleiri en einn mašur af hverjum eitthundraš er žess virši aš eiga viš hann įgreining. Žś getur leyft žeim sem eftir standa aš segja žaš sem žeim sżnist, žar eš allir menn hafa frelsi til aš gera sig aš fķfli. Mundu žaš sem Voltaire sagši: La paix vaut encore mieux que la verité. Mundu einnig arabķskt mįltęki sem segir okkur aš į žagnarinnar tré hangi įvöxtur, sem er frišurinn. A. Schopenhauer

Valdimar Thor H. (Óskrįšur, IP-tala skrįš), sun. 22. jślķ 2007

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband