Er stórišja leiš śt śr kreppunni?

Stašhęfingar settar fram įn raka öšlast stundum vęgi langt umfram inntak žeirra. Žannig er umręšunni oft snśiš upp ķ hinn gamalkunna leik „meš eša móti“ lķkt og nś hefur veriš gert ķ umręšu um byggingu orku- og stórišjuvera. Tvęr stašhęfingar ķ žeirri umręšu eru sérstaklega varhugaveršar, annars vegar aš slķkar framkvęmdir séu naušsynlegar, séu jafnvel leišin śt śr „kreppunni“ og hins vegar aš framtķš ķslensks efnahagslķfs sé best tryggš meš nżtingu orkuaušlinda fyrir stórišju. Önnur žeirra horfir til skamms tķma en hin lengra fram į veg. Bįšar eru vafasamar, lķklega rangar og jafnvel skašlegar.Efnahagsleg įhrif stórframkvęmda veršur aš meta meš hlišsjón af efnahagsstefnu bęši til skemmri og lengri tķma. Til skamms tķma, segjum 3 til 5 įra, er markmišiš aš koma atvinnulķfinu ķ gang. Žaš žarf aš gerast innan žess ramma sem settur er af erfišri stöšu ķ gjaldeyrismįlum, skuldastöšu žjóšarbśsins, halla į rekstri rķkissjóšs og skuldum hans. Til lengri tķma litiš er markmišiš aš stušla aš vexti hagkerfisins meš žeim hętti aš žaš veiti žegnunum sem mest lķfsgęši. Til žess žarf atvinnulķfiš aš skila sem mestum viršisauka til žjóšarinnar fyrir vinnuframlag, fjįrmagn og aušlindir.

Įhrif til skamms tķma. Efnahagsleg įhrif stórišjuframkvęmda til skamms tķma eru ekki einhlķt. Helst hefur veriš horft til įhrifa žeirra į vinnumarkaš, aukinnar byggingarstarfsemi og atvinnusköpunar sem henni tengjast. Ekki mį vanmeta žau įhrif en hafa ber ķ huga aš žau eru aš mestu leyti til skamms tķma. Įhrif hverrar stórframkvęmdar um sig getur veriš nokkur hundruš eša fį žśsund įrsverka um tveggja til žriggja įra skeiš en eins og reynslan sżnir og sjį mį ķ žeim hagspįm sem gera rįš fyrir stórframkvęmdum į nęstu įrum fjara žau įhrif śt.Įhrif stórframkvęmda, sem fjįrmagnašar eru meš erlendu fé, į gjaldeyrismįl til skamms tķma eru einnig óljós. Til mjög skamms tķma litiš gętu žęr styrkt stöšu krónunnar en fljótlega kęmu lķklega ķ ljós neikvęš įhrif sem gętu varaš ķ einhvern tķma. Fyrst ķ staš kęmi erlent lįnsfé inn ķ landiš en endurgreišslur og vextir nęstu įr į eftir yršu lķklega hęrri en tekjur ķ erlendri mynt. Žį mį benda į aš lįn innlendra ašila til orkuframkvęmda verša vęntanlega dżr nęstu įrin. Žannig eru stórišjuframkvęmdir ekki lķklegar til aš bęta gjaldeyrisstöšu eša auka fjįrmįlastöšugleika til skamms eša mešallangs tķma litiš.Skammtķmaįhrif orku- og stórišjuframvęmda į rķkisfjįrmįl eru ekki mikil. Tķmabundiš mį reikna meš auknum tekjum og minni bótagreišslum. Žau įhrif fjara śt aš uppbyggingartķma lišnum en žį koma tekjur af žessum žįttum ķ ešlilegum rekstri. Įętla mį aš störf og afleidd störf ķ mešalįlveri į ķsl. męlikvarša séu um 0,6% heildarmannafla og tekjuskattar einstaklinga aš meštöldu tryggingagjaldi verši ķ samręmi viš žaš. Lķklegt er aš sį slaki sem nś er į vinnumarkaši verši aš mestu śr sögunni žegar nż įlver kęmust ķ rekstur og žvķ er ekki um višbótartekjur aš ręša fyrir rķkissjóš, ašeins tilflutning uppsprettunnar. Mešal annars vegna afskrifta į fjįrfestingum veršur ekki um teljandi aukningu į skattgreišslum fyrirtękisins aš ręša fyrstu 5 til 8 įrin eftir miklar framkvęmdir eins og sjį mį af reikningum ķslensku įlfyrirtękja.

Efnahagsleg įhrif til lengri tķma.Til lengri tķma litiš eru forsendur fyrir mati efnahagslegra įhrifa ašrar en aš framan greinir. Žį žarf einkum aš meta gildi stórišju meš hlišsjón af varanlegum efnahagslegum įhrifum og samanburši viš ašra kosti į nżtingu mannafls, fjįrmagns og nįttśruaušlinda. Almennt er višurkennt aš skynsamlegt sé aš lįta frjįlsan markaš rįša sem mestu um hvaš er framleitt, hvar og hvernig. Til žess aš markašurinn virki og skili hagkvęmum lausnum žurfa žó įkvešin skilyrši aš vera uppfyllt svo sem aš veršlagning į nżtingu nįttśruaušlinda sé ešlileg og aš neikvęš śthrif svo sem mengun séu veršlögš og komi fram ķ kostnaši viš framleišsluna. Gagnsęi ķ žessum atrišum er forsenda skynsamlegra įkvaršana.Margt bendir til žess aš efnahagsleg įhrif stórišju til langs tķma séu mikiš minni en almennt hefur veriš tališ og aš žaš svari vart kostnaši aš leggja mikiš undir meš fjįrhagslegum ķvilnunum eša meš žvķ aš binda nżtingu orkuaušlinda langt fram ķ tķmann. Efnahagslegt gildi stórišju ręšst mikiš til af žvķ hvernig sį viršisauki hśn skapar skiptist į milli innlendra og erlendra ašila. Eins og nś hįttar mį reikna meš aš um 2/3 hlutar viršisaukans renni til erlendra ašila en einungis um 1/3 til innlendra ķ formi launa og hagnašar innlendra ašila, sem selja išjuverinu vinnu og žjónustu auk skatta af hagnaši starfseminnar.Įętla mį aš störf ž.m.t. afleidd störf vegna mešalįlvers į Ķslandi séu 0,5 til 0,7% mannaflans. Uppbygging slķkrar stórišju er žvķ ekki stórvirkt tęki ķ atvinnusköpun. Reikna mį meš aš efnahagsleg įhrif žessa vinnuafls séu varla meiri en 0,5% af vergri landsframleišslu. Żmsir telja žó aš mestar lķkur į žvķ aš langtķmaįhrif einstakra framkvęmda į atvinnustigiš séu engin, ž.e. žęr ryšji annarri atvinnu burt og efnahagsleg įhrif rįšist af žvķ hvort starfsemin hafi haft ķ för meš sér almenna framleišniaukningu ķ landinu.Annar hluti efnahagslegra įhrifa eru skattar sem greiddir eru af hagnaši. Tekjuskattur mešalįlvers į Ķslandi eftir aš afskrifatķma er lokiš gętu veriš 1 - 1,5 milljaršar į įri. Žaš er um eša innan viš 0,1% af vergri žjóšarframleišslu. Žrišji žįtturinn er hagnašur af orkusölu til išjuversins. Um hann er lķtiš vitaš meš vissu en hann er ólķklega mikill mešal annars vegna žess aš įlverin viršast hafa fengiš bżsna góša samninga um raforkukaup. Efnahagsleg langtķmaįhrif af mešalįlveri gętu skv. framangreindu veriš į bilinu 0,1 til 1% af VLF. Er žó ekki tekiš tillit til neikvęšra śthrifa Meš žaš ķ huga aš stórišjuverin nota 75-80% af allri raforku sem framleidd er ķ landinu er sś spurningin įleitin hvort žetta sé žjóšhagslega hagkvęm nżting orkuaušlindanna.

Nišurstaša.Efnahagsleg įhrif stórišjuframkvęmda til skamms tķma litiš réttlęta ekki žaš vęgi sem žeim hefur veriš gefiš ķ umręšu um višbrögš viš kreppunni. Žęr hafa takmörkuš tķmabundin įhrif į vinnumarkaš en engin teljandi jįkvęš įhrif į gjaldeyrismįl og rķkisfjįrmįl. Stórišjuframkvęmdir eru žvķ lķtilvirk tęki til aš komast śt śr efnahagslęgš. Engin rök standa til žess aš lįta skammtķmasjónarmiš hafa įhrif į įkvaršanir um uppbyggingu stórišju.Eins og veršlagningu į nżtingu nįttśruaušlinda, mengunarmįlum og skattlagningu erlendrar stórišju er nś hįttaš er vafasamt aš efnahagsleg rök męli meš frekari uppbyggingu hennar. Nżting nįttśruaušlindanna ķ žįgu žeirra sem eiga žęr kallar į ķtarlega skošun og breytingar į žessum atrišum įšur en įkvaršanir eru teknar. Nżting į nįttśruaušlindunum er svo stórt hagsmunamįl fyrir žjóšina aš ekki ętti aš koma til įlita aš taka įkvaršanir um hana į grundvelli skammtķmasjónarmiša, stašbundinna hagsmuna eša óvissra efnahagslegra forsenda.


Efnahagsleg įhrif erlendrar stórišju į Ķslandi

Ķ grein sem ég hef birt į vefsķšu minni (sjį tengil hér til hlišar) er fjallaš um žįtt stórišju ķ eigu erlendra ašila ķ efnahagslķfi og atvinnulķfi meš žvķ aš athuga hvernig žįttatekjur af starfsemi stórišjuvera skiptast į milli innlendra ašila og erlendra. Er m.a. skošaš framlag starfandi stórišjuvera til efnahagslķfsins og įhrif skatta į žaš. Ķvilnanir ķ sköttum o.fl. til handa erlendum ašilum vegna stórišju hafa m.a. veriš réttlęttar meš žvķ aš žannig sé unnt aš fį arš af orkuaušlindum. Lįgt verš į raforku til stórišju hefur į sama hįtt veriš réttlętt meš žeim hag sem landiš hefur af starfsemi stórišjuvers. Margt bendir til žess aš žversögnin ķ žessu hafi leitt til žess aš viš höfum leikiš af okkur öllum trompum og sitjum uppi meš tapaš spil.

Samandregnar nišurstöšur
Innlendur viršisauki af starfsemi stórišjuvera į Ķsland er ekki mikill. Samkvęmt įrsreikningum žeirra įlvera sem störfušu į įrinu 2007 mį įętla aš hjį žeim sé viršisaukinn samtals um 25 millj. króna. Svarar žaš til um žaš bil 1,8% af vergri žjóšarframleišslu. Žessi viršisauki lendir aš c. 2/3 hlutum hjį erlendum eigendum įlveranna en einungis aš 1/3 hluta hjį ķslenskum ašilum. Svarar žaš til 0,6 – 0,7% af žjóšarframleišslu.

Viršisauki vegna sölu į ašföngum til stórišju er aš mestu leyti hjį orkusölum en ekki eru tiltękar talnalegar upplżsingar um hann. Verš į raforku til stórišju bendir žó til žess aš hann sé ekki mikiš umfram vaxtagreišslur orkuveranna sem renna śr landi og višunandi įvöxtun eiginfjįr. Žvķ eru lķkur į aš aršur af orkulindinni, aušlindarentan, renni nęr óskipt til orkukaupendanna, ž.e. stórišjuveranna.

Starfsmenn viš įlverin žrjś sem starfandi eru aš višbęttum afleiddum störfum eru um 1,7% af vinnuafli ķ landinu. Ętla mį aš til lengri tķma hafi erlendar fjįrfestingar ekki įhrif į atvinnustig og fjölda starfa ķ landinu. Viršisauki vegna launa įlveranna er žvķ ekki višbót viš hagkerfiš en kemur ķ staš launa fyrir störf sem ella hefšu oršiš til. Skammtķmaįhrif og svęšisbundin įhrif į atvinnustig kunna žó aš vera til stašar.

Allstór hluti af viršisauka stórišju og stórvirkjana fer śr landi ķ formi vaxta. Vegna skattalaga fęr landiš ekki hlut ķ žeim tekjum.

Helsti efnahagslegi įvinningur landsins af starfsemi stórišjuvera ķ eigu erlendra ašila eru žeir skattar sem žeir greiša. Ętla mį aš skattgreišslur mešalįlvers sé um 1,2 milljaršar króna į įri. Žaš er einungis um 0,1% af žjóšarframleišslunni. Skattar stórišju skila sér auk žess seint vegna hagstęšra afskriftareglna. Į skattalöggjöfinni og ķ samningum viš įlfyrirtękin eru auk žess göt sem rżrt geta žessar tekjur.

Skattareglum hefur į sķšustu įrum veriš breytt į žann veg aš skattgreišslur stórišjuvera hafa veriš lękkašar um helming. Af žeim sökum verša tekjur landsins af įlverum į mörgum nęstu įrum minni en žęr hefšu oršiš įn fjölgunar įlvera og įn skattabreytinganna. Landiš viršist einnig hafa afsalaš sér valdi til aš breyta sköttum į félög til hękkunar.

Ķ heild mį segja aš efnahagslegur įvinningur Ķslands af starfsemi stórišjuvera sé lķtill og hafi fariš minnkandi į sķšustu įrum. Hann er nś vart meira en 0,1 – 0,2% af žjóšarframleišslu fyrir hvert įlver. Aršur af ķslenskum aušlindum kemur ašallega fram ķ hagnaši išjuveranna og rennur vegna lįgra skatta aš mestu ósnertur ķ vasa hinna erlendu eigenda.

Ķ pólitķskri umręšum, m.a. um hugsanlega ašild aš Evrópusambandinu, eru allir sammįla um aš nįttśruaušlindirnar séu eign žjóšarinnar og aš tryggja beri yfirrįš yfir žeim. Žaš er holur hljómur ķ žeirri umręšu į sama tķma og nįttśruaušlindunum er rįšstafaš ķ žįgu śtlendinga og žeim gefinn aršurinn af žeim?

Greinina ķ heild mį sękja meš tenglinum hér aš nešan.


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Leišin śt śr kreppunni og hękkun skatta

Meira en tveir mįnušir eru sķšan heiminum var ljóst aš kreppa er framundan, ekki ašeins fjįrmįlakreppa heldur djśp efnahagslęgš žar sem hagvöxtur mun stöšvast og landsframleišsla dragast saman, atvinnuleysi aukast o.s.fr. Dżpt žessarar lęgšar er ekki enn komin ķ ljós en įętlanir alžjóšlegra efnahagsstofnana er gert rįš fyrir aš į ķ mörgum vestręnum löndum muni verg landsframleišsla dragast saman um allt aš 2% į įrinu 2009. Į Ķslandi er gert rįš fyrir aš samdrįtturinn verši meiri eša um 10%.

Flest rķki heims eru aš bśa sig undir aš męta žessu efnahagsįfalli. Auk rįšstafana į sviši peningamįla hafa žau gripiš til rįšstafa ķ rķkisfjįrmįlum og sköttum. Į Ķslandi blasir viš önnur mynd. Hér žar sem žörfin er mest heyrist lķtiš frį stjórnvöldum um žessi mįl. Engar hugmyndir eru ręddar, engar tillögur lagšar fram.

Ķ grein į heimasķšu minni, sjį tengil ķ greinasafn hér til hlišar, fjalla ég um notkun rķkisfjįrmįla til višnįms ķ kreppunni og hękkun skatta ķ žeim tilgangi og til aš koma į sanngjarnara skattkerfi.


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Įbyrgš į afleišingunum

Ķ sķšustu bloggfęrslu fjallaši ég um įstęšur žess aš erlend rķki eins og Bretland og Holland hafa brugšist svo hart viš óvissu og hiki um įbyrgšir į innistęšum žarlendra borgara ķ ķslensku bönkunum. Var bent į žrżsting į stjórnvöld ķ žessum löndum og kröfur frį einstaklingum og félagasamtökum sem sįu fram į aš glata sparnaši sķnum ķ stórum stķl.

Til višbótar viš žetta er ljóst aš stjórnvöldum ķ žessum löndum er žaš kappsmįl aš hagga ekki trausti almennings į žvķ aš innistęšur ķ bönkum séu öruggar. Er žaš įlitiš hornsteinn fjįrmįlakerfisins. Ķ kreppunni nś hafa rķkisstjórnir flestra landa lagt įherslu į aš sannfęra žegna sķna um aš bankainnistęšur žeirra séu tryggar og hafa žęr lżst žvķ yfir aš bętt verši aš fullu žaš sem į kann aš vanta aš innlįnatryggingasjóšir geti stašiš undir žvķ. Tališ var aš aš öšrum kosti hefši veriš hętta į aš inneignir yršu teknar śt śr bönkunum og fjįrmįlastofnanir endanlega lagšar aš velli.

Svo viršist sem aš samstaša EES rķkjanna um žessi sjónarmiš hafi veriš svo mikil aš upphafleg afstaša ķslenskra stjórnvalda aš įbyrgjast ekki innistęšur ķ śtibśum bankanna erlendis hefur žótt óvišunandi. Hśn hefši rofiš žį skjaldborg sem slegin hafši veriš um öryggi bankainnlįna og žannig geta ógnaš enn frekar hinum fallvalta stöšugleika fjįrmįlakerfisins. Einnig mį gera rįš fyrir aš sś įkvöršun ķslenskra stjórnvalda aš tryggja innistęšur ķ bönkum Ķslandi en ekki ķ śtibśum erlendis hafi žótt brjóta ķ bįga viš žau jafnréttissjónarmiš sem gegna rķku hlutverki ķ samstarfi Evrópužjóša. Žaš hefur lķklega ekki žótt sżna mikla įbyrgš af Ķslendingum aš hlaupast undan merkjum į žessum vettvangi né stórmannlegt aš varpa henni į ašrar žjóšir.

Fram hafa komiš rök žess efnis aš lagalegar skuldbindingar Ķslands standi ekki til žess aš bęta töpuš innlįn umfram žaš sem er į fęri innlįnatryggingasjóšsins og enn fremur aš bętur til innlendra ašila eingöngu yršu ekki taldar brjóta ķ bįga viš jafnréttissjónarmiš viš žęr ašstęšur sem nś eru. Hvernig hinni lagalegu stöšu kann aš vera hįttaš viršist ekki skipta mįli nś. Įstandiš ķ fjįrmįlaheiminum krafšist samstarfs og įbyrgšar allra rķkja sem vilja teljast fullburšug ķ samfélagi žjóšanna og ekki sķst žeirra sem verst hafa stašiš aš mįlum. Žvķ var ekki um aš ręša lagalegt śrlausnarefni sem leysa mętti fyrir dómstólum heldur sišferšilegt og pólitķskt mįl sem kallar į pólitķska lausn.

Meš žvķ samkomulagi viš Evrópužjóširnar, sem viršist ķ sjónmįli, tekur ķslenska rķkiš į sig hluta žeirra skuldbindinga sem ķslensku bankarnir höfšu stofnaš til en geta ekki efnt sjįlfir. Ekki er fulljóst hversu mikil sś skuldbinding er. Žaš veltur m.a. į žvķ hvers virši eignir bankanna reynast og ekki sķšur žvķ hvort žęr renna óskiptar til innistęšueigenda. Hętta er į aš ašrir kröfuhafar telji žį hlut sinn fyrir borš borinn og leiti réttar sķns.

Segja mį aš ķ samkomulagi žessu felist višurkenning į įbyrgš ķslenska rķkisins į žvķ hvernig komiš var, višurkenning į žvķ aš ķslensk stjórnvöld hafi brugšist. Žegar stjórnvöld bregšast hlutverki sķnu bitnar žaš į žegnunum. Žeir verša aš greiša skuldirnar. Žeir sem stżršu siglingunni śt ķ feniš ęttu einnig aš višurkenna įbyrgš sķna. Eigendur bankanna og žénarar žeirra sem mökušu eigin krók į žessari vegferš ęttu aš sżna almenningi žann sóma aš gera hreint fyrir sķnum dyrum og hverfa af žessum vettvangi. Žeir sem bera žį pólitķsku įbyrgš, sem nś hefur veriš višurkennd gagnvart erlendum ašilum, ęttu einnig aš sżna eigin landsmönnum žį viršingu aš jįta mistök sķn og taka afleišingunum.


Įbyrgš į śtrįs bankanna

Ekki męli ég bót framkomu breskra yfirvalda og ašgeršum žeirra ķ žeirri sorglegu atburšarįs sem fólst ķ falli ķslensku bankanna. Ég tel mig ekki heldur dómbęran į žaš hvort žeirra žįttur ķ atburšarįsinni hafi veriš afgerandi og hvort viš vęrum ķ annarri og betri stöšu hefšu žeir fariš fram af minna offorsi. Žį finnst mér litlu skipta hvort sś löggjöf sem žeir studdust viš heitir einu nafni eša öšru. Reyndar hef ég ekki séš eša heyrt breskan talsmann taka sér ķ munn oršiš hryšjuverkamašur um Ķslendinga ķ žessu sambandi žótt upptalning hérlendra ašila į heimasķšu breska fjįrmįlarįšuneytisins ķ mišur žokkalegum félagsskap hafi sķst veriš glešiefni.

Ég get hins vegar ekki neitaš žvķ aš ég er nokkuš hugsi yfir višbrögšum hér į landi viš žessum atburšum žar sem mikiš er gert śr meintri hryšjuverkaķmynd hvort sem er ķ stórkarlalegum yfirlżsingum rįšamanna eša hjį upphafsmönnum mśgsefjunarundirskrifta. Slķk upphafning atburšanna į tilfinningasviš dregur athygli frį žvķ sem raunverulega geršist og gerir lķtiš śr žvķ. Žaš mį og tślka į žann veg aš meš žvķ sé žjóšin aš samsama sig gerendum, ž.e. bönkunum og axli įbyrgš af geršum žeirra.

Žaš dylst engum aš mikiš tjón hefur veriš unniš fyrir tilverknaš ķslensku bankanna og žeirra sem žeim réšu og veittu brautargengi. Ķslenska žjóšin mun į nęstu įrum horfast ķ augu viš hluta žess tjóns og hefur žegar séš 20 – 30 % rżrnun į eign manna ķ żmsum sjóšum bankanna og tug milljarša tap lķfeyrissjóša mun skerša lķfeyri landsmanna langt inn ķ framtķšina. Er žį ótališ žaš tjón sem į eftir aš verša af žvķ hruni į atvinnustarfsemi sem leiša mun af falli fjįrmįlakerfisins. Eins er aš nefna tjónabętur sem ķslenska rķkiš kann aš verša aš greiša erlendum innistęšueigendum ķ ķslensku bönkunum og hleypur į hundrušum milljarša króna. Ekki liggur enn fyrir hversu mikiš žetta er žar sem enn er óljóst hvers virši eignir bankanna eru en ekki er ólķklegt aš skuldaklafi rķkisins eftir ęvintżriš verši 1- 2.000 milljaršar króna.

Į mešan viš hér į Fróni bķšum meš ugg ķ brjósti eftir upplżsingum um skuldir okkar, bķša grannar okkar vķša um Evrópu lķka eftir žvķ fé sem žeir höfšu fališ ķslensku bönkunum til varšveislu eša lįnaš žeim. Žessar fjįrhęšir eru taldar geta numiš um 1.000 milljöršum króna ķ innistęšum og e.t.v. 8 – 10.000 milljöršum króna ķ lįnum. Fólk og félög höfšu lagt fé inn ķ bankana ķ trausti žess aš žeir stęšu undir nafni eša lįnaš žeim fé į grundvelli žeirra upplżsinga sem žeir birtu um sjįlfa sig. Nś standa hundruš žśsunda Evrópubśa, sjóšir og félagasamtök og fyrirtęki, frammi fyrir žvķ aš eignir žeirra og sparifé hefur veriš haft af žeim. Ķ mörgum tilvikum er um žaš aš ręša raunverulegan “ęvisparnaši” og lķfeyri fólks, sem unniš hefur veriš fyrir höršum höndum en ekki skjótfenginn bónusgróša braskara meš lķfeyristryggingar ķ bįšum höndum.

Žaš er ešlilegt aš žeir sem oršiš hafa fyrir skrįveifum af žessu tagi lįti heyra ķ sér og krefji stjórnvöld um skżringar og bętur žvķ allt hefur žetta gerst innan ramma žeirra laga sem sett hafa veriš og undir eftirliti stjórnvalda. Žaš er lķka ešlilegt aš viškomandi stjórnvöld taki upp hanskann fyrir žessa ašila og krefjist skżringa og bóta hjį žeim ašila sem skašanum hefur valdiš. Aš žessu virtu žarf harka breskra stjórnvalda og annarra ķ sömu stöšu ekki aš koma į óvart. Žau hafa ęrna įstęšu žótt deila megi um hvort einstök višbrögš žeirra hafi veriš innan žeirra marka sem viš hęfi telst.

Žaš mį lķka velta žvķ fyrir sér hvort kröfum sé beint aš žeim ašila sem skašanum hefur valdiš og ętti aš vera įbyrgur. Ķslensku bankarnir sem skiliš hafa eftir sig skuldaslóš voru einkafyrirtęki og störfušu į engan hįtt į įbyrgš ķslensku žjóšarinnar žótt žeir hafi notaš eša öllu heldur misnotaš góšan oršstż hennar. Samningarnir um EES tryggja öllum fyrirtękjum rétt til aš starfa hvar sem er innan svęšisins hafi viškomandi rķki uppfyllt žęr kröfur sem settar eru. Žau starfa hins vegar ekki į įbyrgš viškomandi rķkja, sem bera ekki įbyrgš geršum žeirra nema sżnt verši fram į aš žaš hafi vanrękt skyldur sķnar. Spyrja mį hvaš gert hafi veriš sem veldur žvķ aš ķslenska žjóšin sem slķk liggur nś undir sök og mun vęntanlega taka į sig žungar bśsifjar vegna įbyrgšarlauss framferšis einkafyrirtękja.

Žessi spurning er įleitnari fyrir žį sök aš óljóst er hversu ķslenskir ķslensku bankarnir voru ķ raun og veru. Ķ greinum sem ég tók saman fyrr į įrinu og greint var frį ķ bloggfęrslum ķ febrśar og mars 2008 og finna mį į vefsķšu minni ( http://web.mac.com/inhauth/Indriši_H._Žorlįksson/Vefrit.html ) gerši ég śttekt į eignarhaldi į ķslenskum kauphallarfélögum og įhrifum erlendrar eignarašildar į hag landsins af starfsemi žeirra. Mešal žess sem žar kemur fram er aš meirihluti eignarhalds aš stęrstu fyrirtękjum ķ Kauphöllinni var ķ höndum erlendra ašila og į žaš einnig viš um bankana. Nokkrir žessara eigenda og žeir stęrstu žeirra eru heimilisfastir ķ žeim löndum, svo sem Englandi og Hollandi, sem nś sękja aš Ķslendingum og krefjast įbyrgšar ķslensku žjóšarinnar į skaša sem félög ķ umrįšum žarlendra ašila hafa valdiš. Um žetta veršur fjallaš nįnar ķ annarri bloggfęrslu innan tķšar.


Aš lenda ķ žvķ - aš hengja bakara fyrir smiši.

Aš lenda ķ žvķ. Oršalagiš ber meš sér aš sį sem lendir ķ žvķ sé saklaus af įsetningi og hafi rataš eins og óviti ķ einhver vandręši. Hann eigi aš taka ķ fangiš og hugga. Ķ yfirlżsingum stjórnmįlamanna og fjįrmįlafursta nś kemur hvaš eftir annaš fram aš bankarnir hafi lent ķ einhverju. Hvaš žaš er er fališ ķ tali um gjörningavešur og nįttśruhamfarir. Eftir stendur sś mynd aš śtrįsarhetjur landsins hafi siglt glęstum fleyum um heimshöfin uns žeir lentu óforvarendis ķ slķku ofvišri aš eftir sitji į skeri löskuš fley, rśin reiša og seglum meš skemmdan farm.

Hafa vęnir menn enn aš ósekju oršiš leiksoppar illra örlaga? Hafa lofsungnir snillingar hvorki séš né mįtt sjį hvaš framundan var? Kunnu žeir ekki aš aš bśa skip sķn til siglinga nema ķ blķšvišri? Brugšust žeir sem įttu aš setja siglinagareglurnar skyldu sinni og beindu sjónaukunum aš villiljósum ķ staš bošanna framundan? Um žetta į ekki aš ręša nśna aš mati skipstjóranna og strandkafteinanna. Fyrst žarf af bjarga skipshręunum į land.

Vissulega į aš bjarga žvķ sem bjargaš veršur og ganga vel til verks. En žaš śtilokar ekki aš strax eigi aš greina hvers vegna svo er komiš sem raun ber vitni. Žaš er m.a. naušsynlegt til aš ekki verši gripiš til skašlegra rįšstafana, svo sem til nżrra lįnveitinga af fé skattborgara til ógjaldfęrra fyrirtękja, sem dęmi eru um ķ öšrum löndum og kröfur hafa veriš um hér.

Sök į óförum ķslensku bankanna hefur veriš lżst į hendur alžjóša fjįrmįlamarkašar og skżringin į öllu er talinn lausafjįrskortur. Er žaš svo? Er kreppan og lausafjįrskorturinn orsök eša afleišing. Er žaš skżring į žvķ aš veršgildi ķslensku krónunnar hrapar. Hagfręšingum sem eru ekki helteknir af baušmolahagfręši sķšustu įra, ber flestum saman um aš rót fjįrmįlavandans liggi ķ óįbyrgri lįnastarfsemi į fjįrmįlamarkaši. Dęmi um hana er fasteignabólan ķ BNA og hrun fjįrmįlastofnana žegar hśn sprakk. Nęrtękara dęmi eru gķfurlegar lįntökur ķslensku bankanna og endurlįn ķ vanhugsuš og ofmetin śtrįsarverkefni. Veršfallin hśs og uppblįsin višskiptavild nęgir ekki til aš tryggja lįnin. Er aš undra aš nżtt lįnsfé fįist ekki inn ķ fjįrmįlastofnanir sem fariš hafa fram meš óįbyrgum hętti?

Į Ķslandi kemur til višbótar aš į sama tķma var lagt ķ lķtt grundašar og illa tķmasettar stórframkvęmdir, sem įsamt auknum fjįrmįlaumsvifunum leiddu til žess aš staša ķslensku krónunnar varš alltof sterk og gerši žaš aš verkum aš žjóšin gat lifaš um efni fram įrum saman eins og višvarandi višskiptahalli ber vott um. Veršfall krónunnar og veršbólga af žeim sökum var ašeins tķmaspursmįl.

Žegar afleišing órįšsķunnar blöstu hófust köll į björgun rķkis og sešlabanka meš auknum lįnum til bankanna. Viš žessar ašstęšur var ekkert vit ķ aš leggja til nżtt lįnsfé. Nżr lįnveitandi yrši ašeins einn af mörgum sem ekki fengi fé sitt aš fullu til baka. Žetta į lķka viš um lįn rķkja og sešlabanka til lįnastofnana. Žau vęru sólundun į fé almennings. Af žessum įstęšum var upphafleg björgunarįętlun bandarķsku stjórnarinnar óvišunandi og ekki lķkleg til įrangurs ķ breyttri mynd. Kaup undirmįlslįna bjargar engu og kaup į hęrra verši er gjöf til žeirra sem sólundaš höfšu fé sķnu. Lįn Sešlabanka Ķslands til ógjaldfęrra banka hefšu į sama hįtt engu bjargaš og veriš sólundun į almannafé. Framlag į hlutafé er skįrri kostur nęgi žaš til aš rétta skipiš viš en órįš aš öšrum kosti. Žrišji kosturinn, yfirtakan, var illskįrst. Meš henni lendir stęrsti skellurinn į žeim sem beint og óbeint bįru įbyrgš į žvķ hvernig komiš var og žeim sem stofnaš höfšu til višskipta viš žį. Innlįn njóta verndar, žó ekki bankanna sjįlfra heldur tryggingasjóšs innlįna og rķkisins.

Skżringar į žvķ hvers vegna svo er komiš eru vafalaust margar. Fyrst er aš nefna hversu aušveldlega stjórnmįlamenn lįta hentifręši og kreddukenningar leiša sig til óstjórnar. Mikilvęgustu efnahagsstofnanir žjóšarinnar voru afhentar aušmönnum įn žess aš tryggja meš nokkrum hętti aš rekstur žeirra fęri ekki śr böndum. Allt regluverk um fjįrmįlastarfsemi var ķ lįgmarki og stofnanir į žvķ sviši vanmįttugar aš mannafla, žekkingu og reynslu. Ķ kjölfariš fylgdi glórulaus śtžennsla sem byggšist fyrst og fremst į žvķ aš ódżrt erlent lįnsfé, eignir lķfeyrissjóša og annaš sparifé landsmanna var notaš til aš sprengja upp fasteignamarkašinn innanlands og aš bakka upp skuldsettar yfirtökur eigenda bankanna į erlendum félögum į yfirverši. Ķ staš ašhalds fengu fjįrmįlafurstarnir hįstemmdar žjóšarlofsręšur.

Ķ staš įbyrgrar stefnu ķ rķkisfjįrmįlum į žennslutķmum kusu stjórnvöld sér hlutverk jólasveinsins. Blindašir af skammvinnum uppsveiflutekjum og eignasölu gįfu žeir hinum velmegandi gjafir meš skattalękkunum um leiš og žeir brutu nišur jafnręšissjónarmiš og jöfnunarhlutverk skattkerfisins. Meš žessu var einnig vanrękt aš nota tekjuafganginn til aš byggja upp gjaldeyrisforša žjóšarinnar.

Um žaš mį deila hvort Sešlabanka Ķslands hafi tekist vel til meš nżtt hlutverk sitt og rekiš rétta peningamįlastefnu viš žęr ašstęšur sem honum voru skapašar. Eflaust orkar ein og önnur ašgerš hans eša ašgeršaleysi tvķmęlis. Vandséš er žó aš meiri undanlįtssemi hans viš kröfum bankanna og annarra um minna ašhald hefši breytt įstandinu til batnašar eša hvaš varanlegur akkur hefši oršiš af žvķ aš aukinn gjaldeyrisforši og lįn til bankanna hefšu skapaš tķmabundiš traust til starfsemi sem ekki var traustsins verš.

Ekki kęmi mér į óvart aš žegar öldurnar lęgir og hagstjórnarsaga žessa tķmabils veršur skrifuš verši dómur hennar sį aš žrįtt fyrir żmsa galla og veilur ķ svišsframkomu hafi hlutverki Sešlabankans veriš betur sinnt en annarra leikenda ķ žessum harmleik. Žaš kemur žó lķklega ekki ķ veg fyrir aš žjóšin “lendi ķ žvķ” nśna aš hengja bakara fyrir smiši.


Į aš lękka įlögur į eldsneyti?

Įstęšan fyrir hękkun į verši į eldsneyti į sķšustu misserum eru tvķžętt. Olķuverš į heimsmarkaši hefur hękkaš og ķslenska krónan falliš. Hękkun veršs į bensķni og dķsilolķu hefur vakiš óįnęgju og fram hafa komiš kröfur um aš rķkiš lękki veršiš meš žvķ aš draga śr įlögum. Žessar kröfur hafa komiš fram hjį FĶB og vörubķlstjórum sem haft hafa ķ frammi mótmęlaašgeršir studdir m.a. af jeppamönnum. Ekki er nema gott eitt um žaš aš segja aš einstakir hópar ķ žjóšfélaginu neyti žess réttar aš lįta rödd sķna heyrast og veiti stjórnvöldum ašhald. En žeim rétti fylgir sś skyldu aš rökstyšja mįl sitt skilmerkilega.

Talsmenn žeirra sem krefjast lękkunar įlaga į eldsneyti lįta aš žvķ liggja aš žeir séu aš berjast fyrir hagsmunum almennings og viršast fį nokkurn hljómgrunn ef marka mį undirtektir borgara sem fjölmišlar hafa tekiš tali. En er žaš svo? Myndi hagur almennings batna ef įlögur į eldsneyti yršu lękkašar? Slķkt er óvķst og reyndar ólķklegt.

Hękkun į olķuverši į heimsmarkaši žżšir einfaldlega aš viš sem žjóš og einstaklingar veršum aš greiša hęrra verš en įšur fyrir žessa vöru og höfum aš sama skapi minna til aš nota ķ annaš. Žessi hękkun er stašreynd sem viš veršum aš sętta okkur viš en getum brugšist viš meš žvķ aš draga śr neyslu į eldsneyti og žannig dregiš śr skeršingu į annarri neyslu. Lękkun į įlögum hér į landi breytir engu žar um og myndi hafa žaš eitt ķ för meš sér aš sķšur dręgi śr akstri og viš myndum ķ reynd greiša meira śr landi fyrir eldsneyti og hafa minna til annarra nota.

Lękkun į įlögum er žannig engin leiš til aš bregšast viš hęrra oliuverši į heimsmarkaši. Žaš bętir ekki stöšu žjóšarbśsins og heimilanna. Lękkun įlaga į eldsneyti hefši einungis ķ för meš sér aš kostnašinum af hękkuninni yrši dreift meš öšrum hętti. Sś breyting yrši ķ stórum drįttum sś aš žeir sem nota mikiš eldsneyti, aka į stórum og neyslufrekum bķlum svo sem stórum jeppum, myndu koma betur śt en hinir nęgjusamari eša bifreišalausu bęru stęrri hluta hinnar óhjįkvęmilegu hękkunar.

Talsmenn lękkunar lįta eins og hśn skipti engu fyrir rķkissjóš eša jafnvel aš hann hafi grętt mikiš į veršhękkununum. Hvort tveggja er rangt. Bensķn og olķugjaldiš er föst krónutala į hvern seldan lķtra af eldsneyti sem ekki hefur hękkaš ķ samręmi viš veršlag. Žessar tekjur fara nś lękkandi aš raungildi vegna veršfalls krónunnar og veršbólgu. Samdrįttur ķ eldsneytiskaupum gęti enn dregiš śr žessum tekjum. Ekki er aš vęnta samdrįttar ķ samneyslu og ef ekki veršur dregiš śr framkvęmdum t.d. vegagerš munu ašrir skattar óhjįkvęmilega hękka. Lękkun žessara gjalda myndi žvķ fęra skattbyrši af žeim sem nota mikiš eldsneyti yfir į ašra.

Meint hękkun viršisaukaskatts vegna hęrra eldsneytisveršs er sżnd veiši en ekki gefin. Hękkun į eldsneytisverši langt umfram ašrar vörur leišir annars vegar til žess aš eldsneytiskaup dragast saman og žar meš veršur hękkun viršisaukaskattsins minni en ętla mętti og hins vegar er óhjįkvęmilegt aš önnur neysla dregst saman žar sem heimilin hafa ekki śr ótakmörkušum tekjum aš spila og viršisaukaskattur af henni minnkar. Heildarįhrifin į tekjur af viršisaukaskatti eru žvķ langtum minni en haldiš hefur veriš fram og e.t.v mjög litlar. Lękkun viršisaukaskatts į eldsneyti myndi ķ stórum drįttum hafa sömu įhrif og lękkun bensķn- og olķugjalds, ž.e. fęra kostnaš vegna heimsmarkašsveršs frį žeim sem nota mest eldsneyti yfir į hina sem minna nota og auka skattbyrši žeirra.

Af framansögšu mį vera ljóst aš lękkun eldsneytisveršs meš lękkun įlaga er ekki vitleg ašgerš. Hśn myndi engum įbata skila heimilunum almennt en dreifa žegar įföllnum kostnaši ranglįtlega og vera efnahagslega óhagkvęm.

Aušveldara er aš rökstyšja hękkun į įlögur į eldsneyti viš nśverandi ašstęšur en lękkun žeirra. Eldsneytisbrennsla er stór žįttur ķ losun gróšurhśsalofttegunda. Žaš er višurkennt aš ein virkasta leiš til aš draga śr notkun eldsneytis vęri aš hękka verš į žvķ meš sköttum. Ekki hefur veriš pólitķskur vilji hjį žjóšum heims aš fara žį leiš. Hękkun gjalda į eldsneyti vęri skynsamleg frį sjónarhóli umhverfismįla en einnig frį efnahagslegu sjónarmiši ķ heimi žar sem eftirspurnin vex sķfellt og framleišendur hafa sjįlfdęmi um verš og magn.

Žaš er ekki viš žvķ aš bśast aš litla Ķsland breyti heiminum aš žessu leyti en žótt ašeins sé litiš til landsins mį sjį gild rök fyrir hękkun gjalda į eldsneyti eša a.m.k. rök gegn lękkun žeirra. Žrįtt fyrir hękkandi verš į eldsneyti hefur innflutningur į bifreišum aukist stórlega frį įri til įrs meš aukna mengun, umferšatafir og önnur einkenni köfnunardauša borga aš fylgifiskum. Bifreišum hefur ekki ašeins fjölgaš heldur hefur stórum eyšslufrekum bķlum fjölgar mest. Hękkun į verši eldsneytis meš hękkun įlaga kynni aš hafa góš įhrif, draga śr fjölgun bķla einkum žeirra neyslufreku. Auknar tekjur meš žessum hętti mętti nota til aš lękka ašra skatta į móti, auka tekjujöfnun ķ skattkerfinu sem dregiš hefur śr į sķšustu įrum eša styrkja velferšarkerfiš.


Eignarhald į ķslenskum fyrirtękjum


Ķ greininni “Śtrįs og innrįs”, fjallaši ég almennt um hvaša įhrif fjįrfestingar yfir landamęri geta haft į ķslenskt efnahagslķf og tekjur rķkissjóšs. Žar kom fram aš efnahagsleg įhrif śtrįsar eru aš verulegu leyti undir žvķ komin hver į śtrįsarfyrirtękin, hvert hagnašurinn rennur og hvar honum er rįšstafaš. Ķ greininni “Eignarhald į ķslenskum fyrirtękjum” (sjį višhengi) er greint frį nišurstöšum athugunar į umfangi erlendra fjįrfestinga hér į landi og eignarhaldi į félögum sem skrįš eru ķ Kauphöllinni.

Samkvęmt skżrslum Sešlabanka Ķslands hefur erlend fjįrfesting į Ķslandi vaxiš mjög į sišustu įrum. Viš nįnari skošun sżnir sig aš žessa aukningu mį nęr alfariš rekja til BENELUX landanna og svokallašra aflandssvęša. Ķslensk fjįrfesting ķ žesssum löndum hefur vaxiš samsvarandi og bendir allt til aš hér sé um sama féš aš ręša, ž.e. fjįrfest hafi veriš ķ félögum į žessum svęšum og žau sķšan fjįrfest ķ ķslenskum félögum.

Til aš kanna žetta nįnar var gerš śttekt į eignarhaldi į žeim félögum sem skrįš eru ķ Kauphöllinni m.t.t. aš hve miklu leyti žau vęru beint eša ķ gegnum milliliši ķ eigu erlendra ašila. Ennfremur var kannaš hvar žessir erlendu eigendur vęru heimilisfastir. Nišurstöšurnar voru mjög ķ samręmi viš skżrslu Sešlabankans Žaš sem lesa mį śr fyrirliggjandi talnalegum gögnum er m.a.:

• Eignarhald erlendra ašila į félögum ķ Kauphöllinni er frį 0 og uppķ 75% og um 31,5% aš mešaltali.
• Erlent eignarhald er til stašar ķ 89 tilvikum (af 440) eša um fimmti hver eigandi er skrįšur erlendis og žar af 3 ķ Lśxemborg, į aflandssvęšu eša ķ Holland.
• Félög meš skattalega heimilisfesti ķ Luxemborg, į aflandssvęšum eša ķ Hollandi fara meš alla eša nęr alla erlenda eignarhlutdeild ķ allmörgum félögum.
• Hįa erlend eignarašild og hįtt hlutfall eigenda meš skrįningu ķ Lśxemborg eša į aflandssvęšum er einkum aš finna hjį bönkum og stórum eignarhaldsfélögum en sķšur eša ekki hjį félögum meš virka starfsemi.
• Innlent eignarhald er aš jafnaši um 68% af eign 20 stęrstu ašila. Žar af eru 10% ķ eigu Kauphallarfélaga, 6% ķ eigu lķfeyrissjóša og 52% ķ eigu annarra innlendra ašila.
• Erlent eignarhald er aš jafnaši um 38% af eign 20 stęrstu hluthafanna. Žar af eru rśm 25% hjį ašilum ķ Luxemborg, į aflandssvęšum eša ķ Hollandi en rśm 6% annars stašar.
• Ķ žeim helmingi félaga žar sem eignarašild erlendra ašila er mest er hśn miklu tķšari eša žrišjungur tilvika į móti innan viš 10% tilvika ķ hinum helmingnum. Eignarhald innlendra ašila sem ekki eru lķfeyrirssjóšir eša önnur Kauphallarfélög er lķka ótķšari ķ efri flokknu eša um žrišjungur tilvika į móti um 70% ķ lęgri flokknum
• Ķ žessum félögum eiga erlendir ašilar aš jafnaši um 55% hlutafjįr en innlendir ašilar ašrir en kauphallarfélög og lķfeyrissjóšir einungis um 26%. Ķ lęgri flokknum er erlend eignarašild um 8,5% en innlendra ašila annarra en kauphallarfélaga og lķfeyrissjóša nęrri 78%.
• Hin erlenda eignarašild kemur aš u.ž.b. 80 hundrašshlutum frį félögum ķ Hollandi, Lśxemborg eša aflandssvęšum. Litlu skiptir ķ žvķ efni hvort erlend hlutdeild alls er mikil eša lķtil. Hins vegar viršist erlend hlutdeild frį öšrum en žessum löndum ašallega vera til stašar ķ félögum ķ virkri atvinnustarfsemi.

Helstu nišurstöšur:
Erfitt er aš draga saman allar nišurstöšur ķ svo margbrotnum og flóknum mįlum sem hér er fjallaš um į einfaldan hįtt. Veršur žvķ lįtiš nęgja aš benda į nokkur meginatriši.
• Fjįrmunaeign erlendra ašila į Ķslandi hefur stóraukist į sķšustu įrum. Į sama tķma hefur ķslensk fjįrmunaeign erlendis aukist mikiš. Aukningin į fjįrmunaeign erlendra ašila į Ķslandi takmarkast aš mestu viš tvö lönd og nokkur aflandssvęši. Allar lķkur benda til žess aš hér sé um hringrįs sama fjįr aš ręša.
• Önnur aukning į beinni erlendri fjįrmunaeign er fremur lķtil einkum žegar horft er til aukinna stórišjuframkvęmda į tķmabilinu.
• Mikiš erlent eignarhald er į félögum sem skrįš eru ķ Kauphöllinni einkum ķ stórum fjįrmįlafyrirtękjum.
• Afleišing af miklu erlenda eignarhaldi er aš jafn stór hluti hagnašar af starfsemi félaganna rennur til erlendra eigenda.
• Hagnašur af starfsemi erlendra dótturfyrirtękja (śtrįsarfyrirtękja) skilar sér lķtt og ekki varanlega til landsins.
• Skatttekjur af starfsemi žeirra félaga sem eiga dótturfélög erlendis takmarkast viš hagnaš af innlendri starfsemi félaganna og fer minnkandi vegna breytinga į skattalögum.
• Vegna mikillar erlendrar eignarašildar er hagnašur eftir skatt aš stórum hluta ķ höndum erlendra ašila, sem eiga hęgt um vik aš koma honum śr landi įn teljandi skattlagningar.
• Lķkur eru į aš mestur hluti skrįšrar erlendrar eignarašildar sé ķ reynd ķ höndum ķslenskra ašila sem skrįš hafa félög sķn erlendis.
• Lķkur eru į aš sś skrįning sé aš stórum hluta gerš ķ žeim tilgangi aš komast hjį žvķ aš greiša skatta į Ķslandi.
• Lįgur skattur į fjįrmagnstekjur hefur ekki dregiš śr flutningi tekna og skattstofns śr landi og lękkun skatts į félög hefur ekki aukiš raunverulega erlenda fjįrfestingu en hefur aš lķkindum żtt undir og aukiš streymi fjįrmagns śr landi sem ófullburša skattalöggjöf ręšur ekki viš.


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Śtrįs og innrįs, efnahagsleg og skattaleg įhrif

(Eftirfarandi er įgrip og helstu nišurstöšur ķtarlegri greinar sem finna mį ķ višhengi viš bloggiš.)

Ķ umręšu um erlenda fjįrfestingu er oft vikiš aš žżšingu hennar fyrir efnahagslķf og rķkisbśskapinn m.a vegna skatta sem žessi félög greiša. Fjįrfesting og atvinnurekstur utan heimalandsins er yfirleitt talin vera af hinu góša fyrir efnahagslķf heimsins og einstakra landa, m.a. vegna śtbreišslu nżrrar tękni og žekkingar og betri nżtingar į fjįrfestingum. Žessi vištekna skošun hefur įn nęgilegrar gaumgęfni leitt til alhęfinga um žżšingu śtrįsar og erlendra fjįrfestinga fyrir ķslenskt efnahagslķf, sem ekki viršast raunhęfar žegar grannt er skošaš.

Žótt erlend fjįrfesting sé žannig jafnan talin hafa jįkvęš įhrif į efnahagslķf og auki žann viršisauka sem er til skiptanna eru žessi įhrif į hvert land um sig hįš ašstęšum ķ žvķ į hverjum tķma. Efnahagslegt gildi fjįrfestinga yfir landamęri fyrir žau lönd sem hlut eiga aš mįli ręšst einkum af žvķ hvernig ķ žvķ er hįttaš um eignarhald į félögum, skattamįl og aušlindamįl.

Lķtill hluti af hagnaši af starfsemi ķslenskra śtrįsarfélaga erlendis skilar sér ķ hendur innlendra ašila og er rįšstafaš hér į landi. Skatttekjur ķslenska rķkisins af žessari starfsemi eru tengdar žeim hagnaši sem tekin er til landsins og gildandi skattareglum svo og leiša til aš koma hagnaši óskattlögšum śr landi. Įhrif śtrįsar ķslenskra ašila į ķslenskt efnahagslķf eru žvķ aš lķkindum ekki ekki mjög mikil og skatttekjur ķslenska rķkisins af atvinnurekstri ķslenskra ašila erlendis eru ekki miklar. Įstęšan fyrir hvoru tveggja er aš hluta til sś aš eignarhald į ķslenskum eigendum śtrįsarfyrirtękjanna er aš nokkuš miklu leyti ķ höndum ašila sem skrįšir eru erlendis en einnig af žvķ aš skattareglur ķ žessum efnum hér į landi eru ófullnęgjandi.

Erlend fjįrfesting hér į landi er efnahagslega mikilsverš vegna veršmętasköpunar sem ella hefši ekki oršiš og kemur fram ķ žeim viršisauka sem af starfseminni hlżst. Viršisaukinn rennur til žeirra ašila sem leggja eitthvaš til starfseminnar, vinnuafl, fjįrmagn, aušlindir eša réttindi. Hlutur ķslenskra ašila er laun starfsmanna, hagnašur innlenra ašfangasala og tekjuskattar sem félög ķ erlendri eigu og eigendur žeirra greiša og aušlindagjald sé žaš tekiš.

Įhrif beinnar erlendrar atvinnustarfsemi į Ķslandi į efnahagslķfiš eru margžęttari en žegar um śtrįs er aš ręša og įvinningur fyrir efnahagslķfiš torrįšnari m.a.vegna óvissu um fórnarkostnaš. Auk vinnulauna er įvinningurinn fyrst og fremst fólginn ķ hagnaši innlendra ašfangasala og sköttum į félög i erlendri eigu og eigendur žeirra.

Lķklegt er aš innlend hlutdeild ķ viršisauka af erlendri atvinnustarfsemi hér į landi sé hlutfallslega fremur lķtil. Žįttur vinnuafls ķ orkufrekum išnaši er fremur lķtill, hagnašur og vextir af fjįrmagni renna aš mestu til erlendra ašila og ekki tekiš gjald fyrir afnot af aušlindum. Žį er skattheimta af žeim hluta viršisaukans sem rennur til erlendra ašila fremur lķtil og hefur fariš minnkandi meš lękkun tekjuskatts į félög.

Žróun višskiptaumhverfis į sķšustu įrum hefur aušveldaš flutning śr landi į hagnaši hvort sem er af innlendri starfsemi eša śtrįsarstarfsemi og breytingar į skattalögum, m.a. lękkun į tekjuskatti félaga hafa aukiš žann hluta hagnašar sem fariš getur skattfrjįls eša lķtt skattlagšur śr landi.

Žaš hefur veriš haft į orši, stundum sem hótun, aš eitt eša annaš žessara félaga flytji sig śr landi ef ekki er fariš aš vilja žess. Afleišingar žess fyrir efnahagslķfiš og afkomu rķkisins hafa veriš mįlašar dökkum litum og endurómašar gagnrżnislaust af įhrifagjörnum.

Hafa žarf ķ huga aš félög er ekki hęgt aš flytja milli landa meš pennastriki einu. Vilji eigendur hętta starfsemi félags hér į landi veršur aš slķta žvķ eša selja žaš ķ hendur annarra. Viš slit eru eignir seldar, reksturinn geršur upp og greiddir skattar af uppsöfnušum hagnaši. Kjósi eigendurnir aš selja félagiš, ž.e. hlutina ķ žvķ ķ hendur annarra, e.t.v. félags sem žeir eiga erlendis, starfar félagiš engu aš sķšur įfram hér į landi meš ķslenska starfsmenn og borgar skatta af žeirri starfsemi žótt einhver starfsemi höfušstöšva kunni aš fęrast til annars lands.

Žaš er starfsemin hér į landi, sem fyrst og fremst hefur žżšingu fyrir ķslenskt efnahagslķf og skatttekjur rķkissjóšs. Breyting į eignarhaldi og flutningur höfušstöšva hefur ekki stórfelld įhrif ef félagiš heldur įfram starfsemi sinni hér. Vilji félagiš ekki sinna starfsemi hér, t.d. innlendri bankastarfsemi, munu ašrir ašilar vafalķtiš yfirtaka hana, skapa hér fleiri störf en žeir höfšu įšur haft og skila meiri hagnaši og skatttekjum en įšur.

Vissulega er skaši aš žvķ aš vel rekin fyrirtęki hętti hér störfum en žaš er langt ķ frį aš vera hérašsbrestur.

Grein ķ heild er ķ višhengi.


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Skattar og fortķšarhyggja

Fyrir skömmu gerši ég tillögu ASĶ ķ skattamįlum aš umtalssefni hér. Hśn og fleira ķ umręšu um tekjuskatta einstaklinga mótast af einhvers konar fortķšarhyggju meš įrdaga nśverandi tekjuskattskerfis aš draumsżn. En ašstęšur hafa breyst svo mjög aš draga veršur žessa sżn ķ efa. Kemur žar einkum tvennt til. Ķ einn staš hafa opinber śtgjöld og žar meš tekjužörf rķkis og sveitarfélaga vaxiš mikiš. Ķ annan staš hefur sköttum veriš fękkaš og žvķ meira lagt į žį skattstofna sem eftir eru.

Um 1990 voru tekjuskattar einstaklinga nįlęgt 16% af skattstofninum meš įlagningarhlutfalli um 36% og skattleysismörkum ķ kringum 600 žśs. kr. į įri. Tekjuskattar sķšustu įra hafa veriš um 25% skattstofnsins. Meš óbreyttu kerfi, sama įlagningarhlutfalli og skattleysismörkum sem fylgja launavķsitölu mį reikna meš aš aš tekjurnar yršu svipaš hlutfall af skattstofni og ķ upphafi. Tekjuskattar vegna tekna 2006 voru um 164 milljaršar kr af um 658 mrd kr. skattstofni eša tęp 25% hans. Meš afturhvarfi til fortķšar hefšu žeir lķklega oršiš um 16% eša 105 mrd króna ž.e. nęrri 60 milljöršum lęgri en žeir voru ķ reynd. Er žvķ ljóst aš verulega žyrfti aš bęta ķ ašra skatta eša draga saman opinbera žjónustu til aš gera žessa draumsżn aš veruleika.

Skatta ķ žessu kerfi hafa veriš hękkašir meš tvennum hętti. Meš lękkun skattleysismarka aš tiltölu viš laun og meš hękkun įlagningarhlutfallsins. Lengst af var hękkunin byggš į samspili žessara stušla. Skattleysismörkin hafa stöšugt fariš lękkandi en įlagningarhlutfalliš fór ķ tęp 40% 1994 til 1996 en hefur sķšan lękkaš aftur ķ svipaš horf og ķ upphafi. Aukinn žungi skattheimtu er žvķ nś eingöngu borinn uppi af lęgri skattleysismörkum. Žau voru um 988 žśs. kr. 2006, ž.e. sķšasta įr sem įlagning liggur fyrir, en hefšu žurft aš vera um 1,6 m.kr. til aš halda gildi sķnu mišaš viš vķsitölu launa. Til samanburšar er aš hefši öll hękkun tekjuskattsins veriš tekin meš hękkun į įlagningarhlutfallinu en skattleysismörkin höfš um 1.6 m.kr. hefši įlagningarhlutfalliš žurft aš hękka ķ a.m.k. 50%.

Tillaga ASĶ geri rįš fyrir upphaflegum skattleysismörkum aš tiltölu viš laun en gengur ekki svo langt aš nį fyrra kerfi aš fullu. Hśn felur ķ sér hękkun į įlagningarhlutfallinu ķ nęrri 50% į laun upp aš mešallaunum og aš skeršing persónuafslįttar haldist žar fyrir ofan. Žvķ veršur engin lękkun veršur į sköttum hjį žeim sem eru meš tekjur yfir žvķ marki. Ennfremur veršur engin lękkun hjį žeim sem eru undir skattleysismörkum og lękkunin er į bilinu frį 0 til 240 žśs. kr. mann į launum undir mešallaunum. Gróflega mį įętla aš tekjutapiš yrši af stęršargrįšunni 15 mrd. kr.

Af framangreindu mį draga žį įlyktun aš vegna aukinna opnberra umsvifa og meiri tekjuöflunar meš tekjuskatti sé óraunhęft aš gera rįš fyrir aš snśa megi til baka til žess įlagningarkerfis sem var viš upphaf stašgreišslunnar. Ómögulegt er aš hękka skattleysismörkin ein verulega įn žess aš žvķ fylgi óraunhęft tekjutap. Hękkun įlagningarhlutfallsins eins hefur ķ för meš sér óvišunandi jašarskatta į mišlungstekjur og lęgri.

Nśverandi kerfi hefur żmsa galla samanboriš viš žaš sem lagt var upp meš ķ byrjun. Ķ fyrsta lagi hefst skattlagning mikiš fyrr og of snemma, ž.e. viš tekjur sem almennt eru taldar of lįgar til framfęrslu og bornar eru uppi af félagslega kerfinu. Ķ öšru lagi er stķgandinn ķ skattlagningunni mjög mikill viš lįgar tekjur. Mešalskatthlutfall hękkar śr 0 ķ 20% į litlu tekjubili og jašarskattur er mjög hįr į žvķ tekjubili žar sem enn er talin įstęša til félagslegra tekjutilfęrslu svo sem barnabóta og lķfeyrisbóta. Ķ žrišja lagi er mešalskatthlutfalliš į lįgar mišlungstekjur oršiš mjög hįtt, t.d. um 22% į 3 m.kr. samanboriš viš rśm 14% į sambęrilegar tekjur ķ upphaflega kerfinu. Leišir žaš til žess aš lķtill munur er į skattlagningu lįgra mišlungslauna og hęrri launa. Žótt žetta kerfi, eitt skattžrep og persónuafslįttur, hafi veriš vel višunandi į žeim tķma žegar meš žvķ voru tekin um 16% af skattstofninum gegnir öšru mįli nś žegar skattheimtan er oršin 50% hęrri eša yfir 24% af skattstofninum.

Hugmynd ASĶ viršist (misheppnuš) tilraun til aš komast hjį tveggja žrepa skattkerfi sem hefur aš ósekju veriš śtmįlaš sem grżla. Stašreyndin er sś aš tveggja žrepa skattkerfi er einfalt ķ framkvęmd og stašgreišsla ķ žvķ yrši įmóta nįkvęm og nś er meš lķtilli breytingu į stašgreišslukerfinu. Einfaldleiki skattkerfis ręšst ekki af fjölda skattžrepa eša śtreikningsreglum. Tölvurnar ķ skattkerfinu og launaforritin lįta sig litlu skipta hvort stušlarnir ķ skattareglunni eru fleiri eša fęrri. Einfaldleikinn liggur fyrst og fremst ķ skilgreiningu į skattstofninum og žvķ hvernig hann er fundinn.

Spurnig er nś žegar jól eru aš baki hvort ekki sé įstęša til aš leggja alla grżlubśninga til hlišar og ręša fordómalaust um hvernig gera mį tekjuskattskerfi einstaklinga žannig śr garši aš žaš sé sanngjarnt og bitni ekki verst į žeim sem sķst skyldi.


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband